Nuotrauka: Regioninių portalų tinklas
Žalia pakuotė, pievų vaizdai ar užrašai „natūralus“ ir „kaimiškas“ savaime
nereiškia, kad maisto produktas pagamintas pagal ekologinės gamybos
reikalavimus. VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė paaiškina, kokie
ženklinimo elementai padeda atpažinti sertifikuotą ekologišką produktą ir kaip
veikia jo kontrolės sistema.
Rinkdamiesi maisto produktus dažniausiai vertiname jų kainą, sudėtį ir pakuotę.
Tačiau vartotojas parduotuvėje negali pats patikrinti, kaip buvo užaugintos žaliavos,
kokiomis sąlygomis vyko gamyba ar kaip produktas pasiekė prekybos vietą.
Pasak V. Andrulės, būtent todėl ekologinėje gamyboje svarbų vaidmenį atlieka
sertifikavimo ir kontrolės sistema, leidžianti patikrinti produkto atsekamumą visoje
tiekimo grandinėje.
Ką verta patikrinti ant pakuotės?
Ant fasuoto Europos Sąjungoje pagaminto ekologiško maisto produkto pirmiausia
reikėtų ieškoti ES ekologinės gamybos logotipo – žalio fono su iš baltų žvaigždučių
sudarytu lapu. Šis logotipas gali būti naudojamas tik produktams, kuriuos įgaliota
kontrolės įstaiga sertifikavo kaip ekologiškus ir kurie atitinka ES ekologinės gamybos
reikalavimus.
Šalia logotipo turi būti nurodytas kontrolės įstaigos kodas. Pavyzdžiui, VšĮ
„Ekoagros“ kodas yra LT-EKO-001. Jis leidžia nustatyti kontrolės įstaigą, atsakingą
už veiklos vykdytojo ekologinės gamybos kontrolę.
Trečiasis svarbus ženklinimo elementas yra žemės ūkio žaliavų kilmės nuoroda.
Kilmė gali būti nurodyta kaip „ES žemės ūkis“, „ne ES žemės ūkis“, „ES ir ne ES
žemės ūkis“ arba, kai tenkinamos nustatytos sąlygos, konkrečios šalies ar regiono
pavadinimu.
Ši nuoroda parodo, kur buvo užaugintos produktą sudarančios žemės ūkio žaliavos,
tačiau nebūtinai nurodo, kur produktas buvo perdirbtas ar supakuotas.
Importuojamiems ir nefasuotiems ekologiškiems produktams gali būti taikomos
kitokios ES ekologinės gamybos logotipo naudojimo sąlygos.
Kaip veikia ekologinės gamybos kontrolė?
Ekologinis ženklas nėra vien gamintojo pažadas. Kad produktas galėtų būti
vadinamas ekologišku, tikrinamas visas jo kelias – nuo ūkio iki perdirbimo ir
parduotuvės.
„Ekoagros“ direktorės Virginijos Andrulės teigimu, specialistai tikrina ūkius ir įmones,
jų dokumentus bei gamybos procesus. Be planinių patikrų, vykdomos ir iš anksto
nepraneštos patikros, o prireikus atliekami laboratoriniai tyrimai. Šią sistemą V.
Andrulė lygina su estafete: kiekvienas dalyvis – ūkininkas, perdirbėjas ar
prekybininkas – turi atsakingai perduoti produktą kitam.
„Kas yra ta estafetės lazdelė? Estafetės lazdelė yra pasitikėjimas. Mes galvojame,
kad kiekvienas perduodame produktą arba kažkokį dokumentą. Ne, mes
perduodame iš esmės pasitikėjimą“, – sako V. Andrulė.
Bendri ekologinės gamybos reikalavimai galioja visoje Europos Sąjungoje, todėl
Lietuvoje ir kitose ES valstybėse gamintojams taikomos tos pačios pagrindinės
taisyklės.
Kodėl „natūralus“ nereiškia „ekologiškas“?
Tokie užrašai kaip „natūralus“, „kaimiškas“ ar „tradicinis“ savaime nepatvirtina, kad
produktas pagamintas pagal ekologinės gamybos reikalavimus. Kaip ekologiškas
gali būti ženklinamas tik produktas, kuriam taikoma oficiali ekologinės gamybos
kontrolės sistema ir kuris atitinka nustatytus ženklinimo reikalavimus.
Todėl renkantis fasuotą ekologišką pieną, jogurtą ar kitą ES pagamintą maisto
produktą verta patikrinti tris pagrindinius ženklinimo elementus: ES ekologinės
gamybos logotipą, kontrolės įstaigos kodą ir žemės ūkio žaliavų kilmės nuorodą. Šie
elementai rodo, kad produktas pateikiamas pagal oficialią ekologinės gamybos
kontrolės sistemą.
