Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Taip pat, pastebėtina, jog ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui.
Darbo stažas – tik vienas iš komponentų, įtraukiamų apskaičiuojant senatvės pensiją
Lietuvoje teisė gauti socialinio draudimo senatvės pensiją įgyjama tik tuomet, kai asmuo yra išdirbęs atitinkamą laikotarpį, taigi – įgijęs stažą, t.y. nustatytą laiką mokėjęs pensijų socialinio draudimo įmokas bei sulaukęs senatvės pensijos amžiaus. Tačiau pažymėtina, kad darbo stažas yra ne vienintelis rodiklis, kuris lemia senatvės pensijos dydį. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme numatyta, jog senatvės pensijos dydis susideda iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios, o šias apskaičiuojant įtraukiami šie rodikliai:
- asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažas,
- bazinės pensijos dydis tais metais, kai žmogus išeina į pensiją,
- asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) suma,
- apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Taigi apskaičiuojant bendrosios senatvės pensijos dalies dydį yra įtraukiamas asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažas. Akcentuotina, kad darbo stažo skaičiavimo metodika nėra tokia, kaip dažnai galvoja gyventojai, o tai reiškia, jog išdirbus vienerius metus, nebūtinai įgysite vienerių metų stažą. Iš tikrųjų vieneri stažo metai įgyjami tik tada, kai darbdavys ar pats gyventojas savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei dvylika tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (MMA). Dėl šios priežasties svarbu žinoti: jei sumokėtų įmokų suma bus mažesnė, proporcingai sukauptas stažas irgi bus mažesnis.
Taip pat reikia nepamiršti fakto, kad į stažą įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, dalinio darbo, netekto darbingumo socialinio draudimo išmokas.
Pensijai įskaičiuoto darbo stažo patikrinimas – kiekvienam prieinama paslauga
Pravartu žinoti, kad nemokamai pasitikrinti asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo dydį, informaciją apie pensijų kaupimą, prognozuojamą būsimos pensijos dydį ar kitus senatvės pensijos apskaičiavimui būtinus duomenis kiekvienas gyventojas gali prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros.
Visgi, nors šią informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis, duomenų apie darbo stažą iki 1994 metų dažnai galite ir nerasti. Taip yra dėl to, kad „Sodros“ svetainėje rodomi duomenys yra tik nuo tam tikro laikotarpio. Tad gyventojai, kurie dirbo iki 1994 metų, dažnai turi patys savarankiškai pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dokumentus, įrodančius jų darbo stažą, ir tik tada šis laikotarpis bus įskaitytas į darbo stažo apskaitą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei teismų praktika, pateikiami dokumentai gali būti darbo knygelės, darbo stažo pažymos, išduotos bei darbdavio parašu ir antspaudu patvirtintos pažymos, kariniai liudijimai (bilietai), atskaitomosios knygelės ir pan. Tokio pobūdžio dokumentus asmenys gali pateikti nepriklausomai nuo to, ar jau yra sukakęs senatvės pensijos amžius. Tik pateikus šiuos duomenis, informacija apie stažą bus patikslinta ir internetinėje „Sodros“ platformoje.
„Sodros“ paskaičiuotas senatvės pensijos dydis – nebūtinai galutinis
Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai gyventojai nesutinka su „Sodros“ sprendime skirti senatvės pensiją paskaičiuotu pensijos dydžiu. Tokio pobūdžio sprendimus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, o jų sprendimai gali būti išankstine neteismine tvarka skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to – ir teismui. Vis dėlto dažniausiai ginčai dėl senatvės pensijos apskaičiavimo kyla ne dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus apskaičiuojant senatvės pensijos dydį padarytos klaidos, o dėl to, kad šios institucijos tiesiog neturi duomenų apie tam tikrą asmens darbo laikotarpį, dažniausiai – už laikotarpį iki 1994 metų. Tokiu atveju asmuo iš esmės turi dvi galimybes: arba pats surinkti duomenis apie tam tikrus savo darbo laikotarpius (iš archyvų, buvusios darbovietės ir pan.) bei pateikti juos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba, nesant tokios galimybės, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pastaruoju atveju darbo tam tikroje darbovietėje tam tikru laikotarpiu faktas gali būti nustatomas remiantis ir liudytojų parodymais.
