Visuomenėje vis dar mažai suprantama, o neretai ir stigmatizuojama neurologinė liga – migrena – nėra paprastas galvos skausmas, sako medikai. Ši priepuoliais pasireiškianti liga gali itin sutrikdyti kasdieninę veiklą: sergantysis priepuolio metu negali dirbti, jį dirgina šviesa ir garsas, neretai kankina pykinimas. Neurologų teigimu, Lietuvoje migrena serga apie 12 proc. asmenų. Kaip ir visame pasaulyje, mūsų šalyje ši liga yra tris kartus dažniau diagnozuojama moterims, o ne vyrams.
Pasak Biofirst klinikos gydytojos neurologės Monikos Žilionės, galvos skausmą gali sukelti daugybė priežasčių: stresas, nuovargis, aukštas kraujo spaudimas, skysčių bei mikroelementų stoka, kaklo raumenų įtampa, netaisyklinga laikysena. Gydytojos teigimu, jis taip pat gali kilti ne tik dėl neurologinių priežasčių. Galvos skausmą gali sukelti ir karščiavimas, akispūdžio padidėjimas ar prastėjantis regėjimas, sinusitai, odontologinės kilmės bei žandikaulio problemos.
Migrena nėra tik dar viena galvos skausmo atmaina
Vis dėlto, anot neurologės, migrena iš visų galvos skausmo tipų išsiskiria savo intensyvumu. Migrenai būdingas pulsuojantis, vienpusis galvos skausmas, dėl kurio pacientas nebegali atlikti kone jokios fizinės veiklos.
„Migrenos atveju dėl stipraus skausmo ir kitų lydinčių simptomų, žmogus visiškai nebegali dirbti, itin sutrikdoma jo kasdieninė veikla, nes bet koks, netgi įprastas fizinis veiksmas, tik didina skausmą. Migrenos priepuolis, kurį neretai lydi pykinimas, kartais netgi vėmimas, šviesos ir garso dirginimas, gali trukti nuo 4 valandų iki 3 parų, o nereceptiniai vaistai nuo skausmo ne visada būna efektyvūs“, – sako M. Žilionė.
Neurologės teigimu, migrena yra nustatoma remiantis išsamia anamneze. Įvertinamas priepuolių dažnumas, trukmė, skausmų pobūdis ir lokalizacija.
- Gydytoja apie paradoksą: galvos skausmą gali sukelti dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas
- Specialistai pataria, kaip kovoti su po vakarėlio likusiu galvos skausmu
- Dažnai svaigsta galva ir apima silpnumo jausmas? Tai gali signalizuoti apie širdies laidumo sutrikimus
„Skausmo priepuoliui malšinti paprastai skiriami vaistai nuo skausmo. Jeigu jie tampa nebeefektyvūs, skiriami specialūs vaistai migreninio priepuolio nutraukimui, vadinamieji triptanai. Jeigu tokie galvos skausmai pasireiškia daugiau kaip keturis kartus per mėnesį, su sergančiuoju aptariamos profilaktinio gydymo galimybės – tai yra tam tikrų vaistų vartojimas, siekiant mažinti priepuolių dažnį ir intensyvumą“, – aiškina Biofirst klinikos gydytoja M. Žilionė.
Anot jos, penktadalis lietuvių yra patyrę bent vieną migreninio skausmo priepuolį, o šalyje šia liga serga apie 12 proc. asmenų. Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje moterys migrena serga tris kartus dažniau nei vyrai.
Neurologės M. Žilionės teigimu, migrenos priežastys iki galo nėra ištirtos. Tačiau manoma, jog migrena gali būti susijusi su genetiniais faktoriais bei aplinkos poveikiu.
„Siekiant išvengti migrenos priepuolio, svarbu laikytis gydytojo rekomenduoto mitybos ir poilsio režimo, vartoti pakankamai skysčių, vengti provokuojančių veiksnių. Tokiais faktoriais laikytini ir tam tikri maisto produktai (sūris, šokoladas, citrusiniai vaisiai), gėrimai (raudonas vynas, kava), stresas, miego trūkumas, didelis fizinis krūvis, hormoniniai pokyčiai. Ryški šviesa, intensyvus kvapas ir triukšmas taip pat yra priskiriami prie skausmą provokuojančių veiksnių“, – pabrėžia gydytoja.
Natūralios priemonės galvos skausmui malšinti
Pasak BENU vaistininkės Lauros Kairiūkštienės, galvos skausmas yra viena dažnesnių problemų, dėl kurios į vaistininkus kreipiasi žmonės. Prieš įsigyjant nereceptinius vaistus nuo skausmo, farmacininkė pacientams pataria išbandyti ir kitas, nemedicinines priemones.
„Pavyzdžiui, išgerti daugiau vandens. Dehidratacija gali prisidėti prie galvos skausmo, todėl gerdami daugiau vandens galite pajusti palengvėjimą. Jei galvos skausmą sukelia triukšmas ar įtampos jausmas, būtina pasitraukti į tylią, ramią vietą, atsipalaiduoti ir ilsėtis. Kartais tai gali padėti sumažinti streso sukeltą galvos skausmą. Švelnus galvos ar kaklo masažas taip pat gali apmalšinti galvos skausmą“, – aiškina L. Kairiūkštienė.
Anot vaistininkės, norint sumažinti galvos skausmo riziką, galima imtis ir profilaktinių priemonių.
„Visų pirma, užtikrinkite, kad jūsų miego režimas yra reguliarus ir pakankamas. Nekokybiškas miegas gali išprovokuoti galvos skausmą. Įtraukite į savo gyvenimą reguliarų fizinį aktyvumą, kuris gali padėti pagerinti kraujotaką ir sumažinti streso lygį. Jei daug laiko praleidžiate prie ekranų, kas valandą darykite trumpas pertraukėles, kad sumažintumėte akių ir galvos įtampą. Mokykitės įveikti stresą ir rasti būdus jį sumažinti, pavyzdžiui, per meditaciją, kitus atsipalaidavimo metodus“, – sako farmacininkė.
L. Kairiūkštienės teigimu, svarbu nepamiršti, kad kiekvienas organizmas yra unikalus, todėl svarbu rasti tokias profilaktines priemones, kurios geriausiai tinka pacientui. O jei galvos skausmai tampa nuolatiniai ar intensyvūs, patariama nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju.
