Nuo kitų metų pradžios Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, praneša Aplinkos ministerija.
Tai Europos Sąjungos (ES) valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 metų biologinės atliekos turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.
Kai kurios savivaldybės maisto atliekas atskirai pradės rinkti vėliau
Daugumoje savivaldybių nuo 2024 metų sausio 1 dienos maisto ir virtuvės atliekos bus pradėtos rinkti atskirai. Tačiau, pasak ministerijos, dėl nepakankamo pasirengimo kai kurios savivaldybės tai pradės daryti vėliau.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras išrūšiuotas maisto atliekas Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajono savivaldybėje pradės rinkti nuo vasario 5 dienos. Palangoje šios atliekos bus atskirai renkamos nuo balandžio, Šilutės savivaldybėje – nuo gegužės.
Marijampolės regione planuojama, kad atliekos bus atskirai surenkamos nuo liepos pradžios. Kauno miesto ir rajono, Kėdainių, Kaišiadorių bei Jonavos rajonuose išrūšiuotos maisto atliekas bus renkamos nuo 2024 metų rugsėjo pradžios, o Rietavo savivaldybėje bus skatinamas namudinis kompostavimas.
Bus renkamos augalinės kilmės maisto atliekos
Aplinkos ministerija nurodo, kad visoms savivaldybėms yra iškeltas vienodas uždavinys – 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. nuo viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio.
Savivaldybėse bus renkamos augalinės kilmės maisto atliekos kartu su virtuvės atliekomis, pavyzdžiui, lupenomis, obuolių graužtukais, kavos tirščiais, sugedusiais vaisiais, panaudotais popieriniais rankšluosčiais, popieriniais kavos filtrais, panaudotais arbatos maišeliais.
Pažymima, kad kol kas dar ne visos savivaldybės yra pasiruošusios priimti gyvūninės kilmės maisto atliekas, kaip mėsos ir žuvų kaulai, vėžiagyvių kiautai ar pieno produktų atliekos.
Iki metų pabaigos – 71 tūkst. maisto atliekų konteinerių ir apie 46 tūkst. kompostinių
Pagal Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planą, savivaldybės iki 2024 metų turi aprūpinti namų ūkius biologinių atliekų surinkimo priemonėmis urbanizuotose vietovėse, kuriose gyventojų daugiau nei 2 tūkst., arba užtikrinti kompostavimą šių atliekų susidarymo vietose.
Planuojama, kad iš viso apie 71 tūkst. maisto ir virtuvės atliekų konteinerių ir apie 46 tūkst. kompostinių bus pastatyta gyventojams iki šių metų pabaigos. Šių priemonių įsigijimui buvo skirta 8,3 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų.
Vilniaus savivaldybė nusprendė rinkti maisto atliekas oranžiniuose plastikiniuose maišuose, kurie bus metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, o po to atskiriami. Tauragės regione pereinamuoju laikotarpiu, kol bus baigti statyti maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo įrenginiai, iš daugiabučių maisto ir virtuvės atliekos bus surenkamos taip pat maišais metant juos į mišrių atliekų konteinerius.
Kitų regionų savivaldybėse maisto ir virtuvės atliekos bus renkamos individualiais ar bendrais konteineriais. Maisto ir virtuvės atliekos į tuos konteinerius galės būti išmetamos plastikiniuose maišuose, kurie bus atskirti ir perdirbami, popieriniuose maišeliuose arba be maišelių.
Šiuo metu atskirai maisto ir virtuvės atliekos surenkamos Alytaus ir Panevėžio regiono savivaldybėse, Molėtų, Utenos, Anykščių, Skuodo, savivaldybėse.
Planuojama, kad iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 tūkst. tonų maisto atliekų, nurodo Aplinkos ministerija.
